Juratė
Bytautė

Esu Jūratė Bytautė.
1999 m. baigiau S. Žuko meno technikumą Kaune, kur studijavau senovinių paveikslų restauravimą. Ten
išmokau jausti, vertinti, suprasti laiko sluoksnius.
2003 m. baigiau Kauno dailės akademiją, tapybos studijas — pradėjau ieškoti savo kalbos, laužyti ribas,
formuoti savitą raišką.
Šios dvi kryptys susijungė mano kūryboje: restauravimas išmokė matyti laiką kaip sluoksnį, o tapyba
leido jį perteikti.

Kelias į savo kalbą
Žinojau, kad vaizduosiu paslaptingus sluoksnius — tik negalėjau iki galo suvokti, kas tai.
Pradžioje rinkau senus, tik man kalbančius daiktus, ir jungiau juos su dažų sluoksniais ant nedidelių
drobių. Artefaktai padėdavo jausmui įgauti formą — buvo lyg inkarai, prie kurių laikas galėjo prisirišti.
Ilgainiui supratau — daiktai man jau nebereikalingi. Jausmas išmoko kalbėti pats.

Šiandien
Šiandien tapau didelius darbus. Be artefaktų, be daiktų — tik sluoksniai.
Dažų sluoksniai pradeda kalbėti. Įtraukia. Jaudina atsiminimus, kurie ne mano — iš dar giliau, iš laiko,
kai žmonės buvo drąsūs gyventi, kovoti, verkti ir juoktis stipriau.
Ir visa tai niekur nedingo.
Laiko sluoksniai yra visai šalia, tarp mūsų — belieka tik užsimerkti ir paliesti.
Aš ieškau tų sluoksnių, juos renku ir įgalinu dabartyje.
Tai mano vieta.